KINO MIESTAS jungiasi prie KINFO


KINO MIESTAS neatsisveikina, neima kūrybinių atostogų, nieku gyvu nepamiršta savo skaitytojų ir visada išlieka kažkur tarp Europos ir Holivudo.

Tiesiog, pakviestas prisijungti prie didelės KINFO šeimos, koreguoja savo adresą. Dabar KINO MIESTO ieškokite kinfo.lt. Pirmasis įrašas: „Penktoji valdžia“ – duokite žmogui kaukę ir jis pasakys jums tiesą, sekite ir toliau.

Reklama

Įrašyta kategorijoj Kita

Permalink Parašykite komentarą

76 šalys pretenduoja į „Geriausio filmo užsienio kalba“ nominaciją „Oskarų“ apdovanojimuose


Šiemet pasiektas naujas rekordas, net 76 šalys delegavo filmus į „Oskarų“ nominaciją „Geriausias filmas užsienio kalba“. Pernai šis sąrašas sudarė 71 šalį, reiškia „Oskarų“ ribos šiemet išsiplėtė dar per penkias šalis.
Skaityti toliau

Tina Fey ir Amy Poehler ves „Auksinius Gaublius“ dar 2 metus

Praeitų metų Auksinių Gaublių ceremonija paliko neblogus prisiminimus, todėl vedėjų sudėtis išlieka ta pati. Bet tai dar ne viskas, Tina Fey ir Amy Poehler bus ceremonijos vedėjomis ne tik 2014, bet ir 2015 metais.

Apdovanojimų sezono kalendorius’13–14


Žymimės svarbiausių apdovanojimų datas tam, kad neliktume įvykių nuošalyje. KINO MIESTAS nuodugniai seks apdovanojimų sezoną ir praneš svarbiausias naujienas.
Skaityti toliau

Nepatogus kinas’13: ką verta pamatyti


Artėja spalio pabaiga. TKKF neseniai baigėsi, o Scanoramos dar šiek tiek reikės palaukti. Ką daryti ištikimiems sinefilams, kad laikas belaukiant neprailgtų? Teisingai, eiti į Nepatogų kiną, o į amžiną klausimą: „ką žiūrėti?“ KINO MIESTAS jau pasiruošė atsakyti.
Skaityti toliau

Šortas: Kitas aukštas / Next Floor (rež. Denis Villeneuve, 2008)


Pilnas grotesko ir absurdo šortas pašiepiantis vartotojų visuomenę.
Skaityti toliau

TKKF’13: „Adelės gyvenimas. I ir II skyrius“ – Kanų Auksinės palmės šakelės laureatas


Tarptautinio Kauno festivalio rengėjai suteikė Lietuvos žiūrovams puikią progą nuodugniai supažinti su Abdellatif’u Kechiche’u, surengdami jo filmų retrospektyvą. Taigi šiemet, kaip niekada, anksti galime įvertinti daug triukšmo sukėlusį Kanų Auksinės palmės šakelės laureatą. Apie kitus Kechiche’o filmus KINO MIESTAS rašė jau anksčiau: Abdellatif’as Kechiche’as – socialus realistas.
Skaityti toliau

TKKF’13: „Kompiuteriniai šachmatai“ – ar žaidėte?


Andrew Bujalski geriausiai žinomas kaip mablkoro krikštatėvis. Jo darbai Juokinga cha cha (Funny Ha Ha, 2002), Abipusis pripažinimas (Mutual Appreciation, 2003) turėjo labai didelę reikšmę šiam judėjimui. Mumblecore – iš angliško žodžio mumble, kuris reiškia burbėti, neaiškiai kalbėti. Šio judėjimo mada suteikė galimybę debiutuoti jauniems ir visiškai nežinomiems režisieriams. Plačiau apie mablkorą jau rašyta ankstesniame KINO MIESTO straipsnyje „Mamblkoras – burbėjimas kine?“.
Skaityti toliau

Atrinkti trumpametražiai dokumentiniai filmai, pretenduojantys į „Oskarą“


Kadras iš Jujitsu-ing Reality

Šiandien paskelbti aštuoni trumpo metro dokumentiniai filmai pretenduojantys į Oskarų nominaciją.
Skaityti toliau

TKKF’13: „Pačiame žydėjime“ – posovietinė Gruzijos tikrovė


Gruzinų režisierių Nana Ekvtishmvili ir Simon Groß juosta Pačiame žydėjime (Grzeli nateli dgeebi, 2013) talpina savyje daugybę aspektų, tačiau svarbiausias, ko gero, parodyti žiūrovams posovietinę Gruzijos tikrovę. Filmo pavadinimas apeliuoja į jaunystę. Dviejų keturiolikmečių gyvenimas tik prasideda, tačiau jiems tenka augti esant sudėtingoms sąlygoms. Tuo tarpu pirmuosius savo nepriklausomybės metus išgyvenanti valstybė tik pradeda formuotis.
Skaityti toliau

TKKF’13: „Vaizdelis iš metalo laužo surinkėjo gyvenimo“ – ekrane atsidūrusi realybė


Turbūt nesuklysime pasakydami, kad bosnių kinas daugeliui asocijuojasi su Danis‘o Tanovic‘o filmu Niekieno žemė (No Man’s Land, 2001), kuris 2002 metais buvo apdovanotas Oskarų statulėlę už geriausią filmą užsienio kalba. Naujausias jo filmas, kuris, beje, irgi pretenduoja į šį apdovanojimą, jau pelnė Sidabrinis Lokį Nazifui Mujicui už geriausią aktoriaus vaidmenį, žiuri Grand Prix ir ekumeninės žiuri prizą režisieriui Berlynalėje.
Skaityti toliau

Paolo Sorrentino „Didis grožis“ – didžio grožio didis filmas!


Ko gero, akimirkos, kai iš kino teatro išeini svirduliuodamas, vos gaudai orą, šypsaisi lyg išprotėjęs visiems aplinkui, o į draugų klausimą „na, kaip tau?“ nesugebi atsakyti nieko, pažįstamos visiems. Jos būna retos ir turbūt todėl tokios ypatingos. Šis kartas kaip tik toks. Paolo Sorrentino – vienas talentingiausių italų režisierių, kuris kaip ir jo tautietis Giuseppe Tornatore, prastų filmų tiesiog nekuria, nes nemoka, o kiekvienas naujas jų darbas prilygsta meno kūriniui. Ne išimtis ir jo paskutinis filmas, kurio įspūdingumas tiesiog gniaužia kvapą.
Skaityti toliau

TKKF’13: „Vadžda“ – kovokite dėl savo svajonių


Ar žinojote, kad Saudo Arabijoje moteris negali viena išeiti į gatvę bei vairuoti automobilį? Kadangi ten nėra viešojo transporto, tai dažnai gali tapti kliūtimi norint nusigauti iki darbo. Juk tikrai ne kiekviena moteris išgali išlaikyti vairuotoją arba kasdien važinėtis taksi. Kalbant apie Vadždos (Wadjda, 2012) svarbą Saudo Arabijoje, daugybę kartų norisi minėti žodį „pirmasis“: pirmoji juosta, kuri buvo nufilmuota ir sumontuota būtent šioje šalyje, pirmasis filmas režisuotas moters, pirmieji apdovanojimai Venecijos kino festivalyje ir pirmoji delegacija į „Oskarų“ apdovanojimus.
Skaityti toliau

TKKF’13: „Ilgalaikė meilė“ – nauja „Viskas, ką myliu“ režisieriaus meilės istorija


Ilgalaikė meilė, kai kartu šokama nuo tilto, kartu naktimis žiūrima į žvaigždes, tačiau ar galima kartu ištverti DAUGIAU?
Skaityti toliau

Alfonso Cuarón‘o „Gravitacija“ – pusantros valandos nesvarumo būsenos


Praktiškai kiekvienais metais pasirodo filmai susiję su išsigelbėjimo tematika. Aišku, keičiasi priežastys nuo ko bandoma gelbstytis… cunamis, dykuma, negyvenama sala ir t.t. Šį kartą pasirinktas kosmosas. Žinoma, užtenka juostų ir apie išsigelbėjimą kosmose. Pavyzdžiui, galima prisiminti Danny Boyle‘o Gęstanti saulė (Sunshine, 2007). Tai kuo gi iš šio pluošto išskiria Alfonso Cuarón‘o Gravitacija?
Skaityti toliau

„Touchy Feely“ – jaukus filmas lietingam rudens vakarui


Kiekvienais metais Sundance kino festivalyje nepriklausomo kino gerbėjai gali atrasti kažką žavaus, artimo, nors ir net nebūtinai tobulo. Tai filmai, kurie nebus nominuoti Oskarams ir mes jau vargiai išvysime juos kituose didesnėse festivaliuose.  Filmai, kuriuos kino platintojai paliko nuošalėje, išėję ieškoti pelningesnių projektų. Žinoma, nebūtų teisinga teigti, kad filmai iš Sundance kino festivalio nėra pripažįstami, nes taip anaiptol nėra, tačiau šiandien atkreipsime dėmesį būtent į tokį.
Skaityti toliau

Belgų režisieriaus Felixo Van Groeningeno „Lūžęs gyvenimo ratas“ – šeimos drama su country muzikos prieskoniu


Juostą, kurioje siužetas filme vystosi paraleliai, o flashback‘ų kiekio suskaičiuoti jau nebeįmanoma, svarbiausia gera režisūra. Panašią filmo struktūrą visai neseniai matėme Džesminoje, tačiau jeigu Woody Allenui tai nesukėlė papildomų nepatogumų, belgų juostos Lūžęs gyvenimo ratas (The Broken Circle Breakdown) režisieriui Felixui Van Groeningenui su šia užduotimi susitvarkyti nepavyko.
Skaityti toliau

Kim Ki-Duko „Moebius“ – kai žodžių nereikia…


Kim Ki-Dukas turi didelį ištikimų gerbėjų būrį visame pasaulyje, todėl pristatinėti jo tikrai nereikia. Nuo pat savo režisūrinio debiuto jis bando parodyti lyčių priešpriešą, vyro ir moters konfrontaciją, kurios metu jie gali sunaikinti vienas kitą. Reikia pažymėti, kad Kim Ki-Dukas puikiai įvaldė nebyliojo kino techniką. Savo naujausiame filme Moebius (2013), kaip ir Tušti namai (Bin-jip, 2004) neištariama nei vieno žodžio. Vaidinantys aktoriai puikiai perduoda esamą nuotaiką, todėl žiūrint, dialogų ne kiek nepritrūksta.
Skaityti toliau

Emmy nugalėtojai 2013


Kaip ir buvo prognozuojama geriausiu serialu šiais metais pripažintas Bręstantis blogis (Breaking Bad). Tokio įvertinimo šis serialas sulaukia pirmą kartą, tačiau niekas neabejojo, kad kitaip tiesiog negalėjo būti. Tikrai kultiniu tapęs serialas nuolat mušė visus rekordus kol galiausiai netgi pateko į Gineso rekordų knygą.
Skaityti toliau

jOBS – ko pritrūko iki gero biopic‘o?


Ko gero, tai dar nepaskutinis filmas apie Steve‘ą Jobsą. Jau sklanda gandai, kad konkurentų biopic‘ui scenarijų kuria pats Aaronas Sorkinas. Kažkodėl kino pasaulyje tapo įprasta, kad vienu biopic‘u apie žmogų neapsieinama ir per vienerius ar dvejus metus mes pamatome skirtingų režisierių tų pačių žmonių gyvenimo interpretacijas. Taip jau buvo su Hičkoku (du filmai per metus), su Coco Chanel (trys filmai per dvejus metus), sąrašą dar būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau šiandien ne apie tai.
Skaityti toliau