Graikų (pusiau) siurrealizmas


Po Yorgos‘o Lanthimos‘o Iltinio danties (Kynodontas), bandžiusio įvertinti tėvų įtaką savo vaikams, premjeros 2009 metais, graikų kinas sugebėjo užšokti ant bangos ir nuo to laiko sugeba joje išsilaikyti.

Athinos Rachel Tsangari Attenberg – analizuojantis žmogiškąją prigimtį ir to paties Lanthimos‘o Alpeis apie ligoninės slaugytoją, kuri teikia specialiąsias paslaugas šeimoms praradusiems artimuosius. Čia galima būtų priskirti ir Spiros‘o Stathoulopoulos‘o pusiau fantaziją Metéora apie nebylią dviejų vienuolių meilę.

Šie metai irgi neapsieis be panašaus žanro juostos. Debiutinis Ektoras‘o Lygizos‘o Berniukas valgantis paukščių maistą (Boy Eating the Bird’s Food) apie berniuką ir būtų gerai, jei jis valgytų tik paukščių maistą. Gavęs specialų apdovanojimą Karlovy Vary kino festivalyje, filmas jau deleguotas Graikijos į „Geriausio filmo užsienio kalba“ nominaciją „Oskarų“ apdovanosimose.

Taip pat tapo žinoma, kad šiais metais pirmą kartą per 50 metų joje kandidatuos Pakistano filmas.

Reklama

5 atsakymai į “Graikų (pusiau) siurrealizmas

  1. sigaever

    juodasis sąrašas…..

  2. sigaever

    tiesiog po iltinio danties neatsipeikejau….

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: