„Touchy Feely“ – jaukus filmas lietingam rudens vakarui


Kiekvienais metais Sundance kino festivalyje nepriklausomo kino gerbėjai gali atrasti kažką žavaus, artimo, nors ir net nebūtinai tobulo. Tai filmai, kurie nebus nominuoti Oskarams ir mes jau vargiai išvysime juos kituose didesnėse festivaliuose.  Filmai, kuriuos kino platintojai paliko nuošalėje, išėję ieškoti pelningesnių projektų. Žinoma, nebūtų teisinga teigti, kad filmai iš Sundance kino festivalio nėra pripažįstami, nes taip anaiptol nėra, tačiau šiandien atkreipsime dėmesį būtent į tokį.

Nepriklausomų filmų režisierė Lynn Shelton pasižymi sugebėjimu kurti filmus be scenarijaus, leisdama kuo daugiau išsiskleisti aktorių improvizacijų sugebėjimams. Touchy Feely, ko gero, galima pavadinti pirmuoju aktorės bandymu pasiūlyti žiūrovams labiau struktūruotą istoriją. Matosi, kad aktoriai jaučiasi daugiau „įrėminti“, tačiau paliekama vietos ir improvizacijai.

Juostoje iškeliamas gana įdomus klausimas: „Ką mums reiškia rankos?“. Galimybę prie ko nors prisiliesti, darbo priemonė ar dar kažkas? Centre atsiduria brolis ir sesuo, kuriems rankos teikia tai džiaugsmą, tai nusivylimą. Išplėsti šią savotiškai originalią metaforą pritrūkstą neva chronometražo arba sugebėjimų, tačiau būtent režisierės dėka kuriamas jaukumas ir įtaigus aktorių natūralumas, priverčia žiūrovą stebėti šią istoriją iki galo.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: